Suprantu, kad žmonėms reikia pažado. Pasakos, kaip bus, kai jie apsilankys mano konsultacijose. Kad jų gyvenimas pagerės, kad aš išspręsiu visas jų problemas. Kad paaugliai pasidarys klusnūs, moterys stebuklingai numes svorio, o vyrai nustos gerti (arba atvirkščiai). Jei rašyčiau „parduodantį” tekstą, būtent taip ir turėčiau rašyti. Bet negaliu. Nes nežinau, kaip bus. Aš daug mokiausi ir vis tobulėju, taigi patirties, žinių ir įrankių turiu. Aš žinau, ką reikia daryti, kad pagaliau atsikratytum to prakeikto besaikio valgymo, kad išsivaduotum iš priklausomybės ar kad susikalbėtum su savo paaugliu.

Bėgant metams vis labiau gebu be vertinimo išklausyti ir įsijausti į žmogų ir jo sunkumus bei džiaugsmus. Bet manęs negana. Visą sunkiausią darbą padaryti turėsi pats. Tavo darbas geresnės savijautos ir ramesnio gyvenimo link, po mano konsultacijos tik prasidės. Ką aš galiu pažadėti, yra tai, kad darysiu dėl tavęs ką galiu, naudosiu visas žinias ir įgūdžius, bet rezultato tu turi norėti labiau už mane. Tada pavyks.